Sustok ir atsipalaiduok

Šis įrašas bus kvepiantis rudeniu, įkvėptas arklių ir nuostabių moterų, kurias teko pažinti šį saulėtą savaitgalį. Nors rytais laukus apgaubdavo rūkai, vakarais vos saulei pasislėpus už horizonto žnaibydavo vėsuma, oras buvo neįprastai vasariškas. Ypatingoje vietoje dvaro sodyboje Provansalis nuoširdūs pokalbiai ir pirmą kartą sutiktų moterų šiltumas žadėjo, kad širdyje išliks kur kas daugiau nei tik savaitgalio sodyba. Čia mus lepino tikra ta žodžio prasme, pukiniai patalai, gaivus oras, žirgų terapija jojimo klube Fatima, pusryčiais-pietumis-vakariene tik tam, kad mintyse užmirštume tas namų rutinines smulkmenas.

Ir neslėpsiu, baimės, netikrumo, abejonių tikrai buvo, tačiau jas visas į šipulius sudaužė pirmasis kilometras už Kauno, kuomet mašinoje linksmai suklego keturių moterų istorijos, pirmas nedrąsus klausimas – o kuom tu užsiimi? Priešakyje visas savaitgalis ir daugiau nei dvidešimt istorijų, panašių, bet visiškai unikalių, keistai sutapančių ir panašių.

Ir nespėjau net atsikvėpti, kai penktadienis užmerkė akis, o pažadinęs šeštadienis žadėjo įdomų rytą su psichologe Aušra Kuriene, pažadėjau sau, kad knyga „Kaip užauginti žmogų“ greitu metus pasieks mano rankas, nes tos porą valandų diskutuojant apie vaikus, apie šeimas ir atrandant vis kitus atsakymus, man buvo dar viena dovana. Tačiau ne vienintelė, jau popiet rankos drebėjo pirmą kartą dekoruojant puodelį, aš tikrai dar prie to sugrįšiu, pasitobulinsiu piešti tiesias linijas, suderinti daugiau nei vieną spalvą ir puošti savo namus, bei lepinti visų užsukančių kavos ir ne tik akis 🙂

Vakarėjant pusdienis žadėjo tik gryną orą, rankas kvepiančias obuoliais, morkomis, duona ir arkliais 🙂 kuriuos šukavome, glostėme, valėme pasagas, galiausiai jodinėjome. Tai buvo gąsdinantis jausmas, patirtis kad nevaldai nieko, o galvoje nelieka nei vienos pašalinės minties, tik – kaip nenukristi!!! Kolkas negaliu pažadėti, kad greitu metu vėl išdrįsiu, adrenalino buvo kelioms valandos po visko, bet žinau vieną – galvą išvalo tai VISIŠKAI!

O dabar… dar vistik apie tuos skonius 🙂 jau turbūt aplankė abejonės ar čia dar bus receptas 🙂 tikrai ir ne vienas 🙂 pradėkime nuo to, kad šioje stovykloje atsiradau visiškai netikėtai ir supratau, kas buvo kartojama ten ne kartą, kad viskas kas vyksta – vyksta ne šiaip sau. Cackų pacackų grožių kūrėja Ieva teko pažinti bandant susiverti savo nuotaikų apyrankę. Ši pažintis prasitęsė jos naujai atvertoje studijoje ir galiausiai – pasiūlymas – ei sudalyvauk ir pagaminam ką nors paprasto, greito bei gardaus! Pirmosios mintys buvo apie tą tobulą greitąjį tiramisų, bet artėjant, rudenėjant, iškabinus kelis keptų obuolių tyrės stiklainiukus, gurkštelėjus moliūgais kvepiančios kavos, supratau, kad jiems į kompaniją tikrai tiks bananinė granola 🙂 Tad ir pradėkime nuo jos…

Bananinei granolai reiks:

  • 250 g avižinių dribsnių (čia netiks greitojo paruošimo, rinkitės tuos storesnius, kurių tikrai rasite prie kruopų)
  • 125 g anakardžių riešutų, susmulkintų nedideliais gabaliukais
  • 60 g migdolų, susmulkintų nedideliais gabaliukais
  • 50 g išlukštentų saulėgrąžų
  • 1 v.š. kokoso aliejaus
  • 2 v.š. mėgstamo riešutų sviesto
  • 2 v.š. medaus
  • 2 didesnių labai sunokusių minkštų bananų
  • 100 g bananų traškučių

Pradėkime nuo dribsnių, kuriuos sumaišykite su smulkintais riešutais, saulėgrąžomis.

Sumaišykite su kokosų aliejų su riešutų sviesu, medumi, bei lėtai kaitinkite, pastoviai maišant. Masė neturi užvirti, tik pasidaryti skystesnė ir vientisa lyg tiršto sirupo. Tuomet sutrinkite iki vientisos masės bananus ir sudėkite į jau paruoštą šiltą mišinį. Gerai išmaišykite.

Sumaišytus avižinius dribsnius su riešutais, bei sėklomis (beje čia galite naudoti ir sezamus, linų sėmenis, moliūgų sėklas, ispaninio šalavijo (chia) sėklų), užpilkite šiltu kvapniu sirupu ir viską gerai permaišykite, kad kiekvienas trupinėlis gautų tos kvapnios drėgmės.

Įkaitinkite orkaitę iki 170 °C. Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi ir sudėkite paruoštą granolą. Kepkite granolą ~40 minučių su vėjėliu (orkaitės režimas viršus-apačia ir vėjelis) ir būtinai kas 10 minučių pamaišykite viską šaukštu. Labai svarbu, nepamiršti maišyti ir nesudeginti. Iškepus, supilti bananų traškučius ir palikti atvėsti skardoje, dar vis pamaišant ir galiausiai supilkite į sandarų hermetišką indą, kuriame granola gali gyventi iki 2 savaičių ir lepinti Jus pusryčiams bei puikiai tikti greitam desertui.

Granola gardžiais sluoksniuojasi su jogurtu, pagardintu vanilės pasta, desertui jį pamaišykite su plakta grietinele. Norisi gaivumo – vietoj vanilės rinkite citrinos, apelsino ar net laimo žievelę. O rudenio įkvėpimas man atnešė keptų obuolių sluoksnį, taigi apie jį… nes kepti galima ne tik moliūgus 🙂 kaip sako Renata iš sezoninės virtuvės , kurios Gero maisto dienoraščiai yra dar vienas mano įkvėpimo šaltinis 🙂

Keptai obuolienei reikės:

  • 2 kg obuolių (rinkitės saldesnius)
  • 125 ml šviežių apelsinų sulčių
  • 1 v.š. citrinos sulčių
  • 2 a.š. vanilės pastos
  • cukraus ar skaidraus agavų sirupo pagal skonį ir obuolių saldumą

Obuolius nuplaukite, supjaustykite į ketvirčius, išpjaukite sėklas, lupti nereikia.

Sudėkite obuolius į gilesnį kepimo indą, apliekite sultimis apelsinų ir citrinų. Uždengite dangčiu arba foliją ir kepkite 170 °C orkaitėje mažiausiai valandą. Gali tekti kepti ilgiau jei obuoliai didesni, jie turi visiškai sukristi.

Iškeptus obuolius sutrinkite blenderiu iki vientisos masės, įmaišykite vanilės pastą ir cukraus ar sirupo pagal skonį.

Sudėkite į iškaitintus stiklainiukus ir laikykite vėsiai. Puikiai tinka desertams, pusryčiams, blynams ir šiaip – kabinti šaukštais 🙂

Jeigu granolai su obuoliais ir jogurtu dar atrodo trūksta spalvos – nepamirškite sušaldytų vasaros gėrybių. Galite pagardinti trintomis uogomis, kurios irgi dera su vanilės pasta arba cinamonu. Nori šildančių skonių? Tuomet turiu dar vieną pasiūlymą – kepto muskatinio moliūgo sirupas, kuris ne tik pagardins granolą, bet ir tiks kavai/arbatai pasaldinti bei prieskoniais pakutenti skonių receptorius 🙂

Moliūginiam sirupui (~250-300ml) reiks:

  • 4 v. š. moliūgų tyrės
  • 250 ml vandens
  • 200 g rudojo cukraus
  • 1 a. š. malto cinamono
  • ½ a. š. malto muskato
  • ¼ a. š. malto imbiero

Pradėkime nuo moliūgo tyrės, kuriai paruošti tereiks moliūgą iškepti orkaitėje. Aš kepu visą puselę moliūgo 180 °C orkaitėje,  su šlakeliu vandens, nenuluptą, kol oranžinė moliūgo masė pasidaro minkšta, kreminė. Visas kepimo laikas priklauso nuo moliūgo dydžio, tad tiesiog stebėkite ir tikrinkite šakute. Renkuosi saldųjį muskatinį moliūgą, kuris čia labai labai tinka. Iškeptą moliūgą išskobkite šaukštu ir sutrinkite tyrę blenderiu iki vientisumo.

Užkaitinkite puodę vandenį su cukrumi, maišykite kol cukrus ištirps. Tuomet sudėkite prieskonius, moliūgo tyrę ir pakaitinkite dar 5 mninutes. Galite masė perkošti, o aš palieku tirštesnę, tuomet dar gardžiau sluoksniuoti su granola. Supylus moliūgų sirupą į stiklainį, laikykite šaldytuve iki 2 savaičių. Mėgstantiems prieskoninę kavą jis turi patikti, o jei imbieras su muskatu atrodo per aštriai – rinkitės meduolių arba obuolių pyrago prieskonius, šie aromatai irgi čia puikiai tiks.

Ir pabaigai… ne apie skonius, o tai, kad pabaiga savaitgalio buvo dar viena dovana man – fotosesija su Ieva, kurios rezultatų turbūt kiekviena iš mūsų nekantriai lauks… o dar gi ne viena – fotoaparatu darbavosi ir nauja pažintis – Gitana, moteris, kurios istorija širdyje užims ypatingą vietą, nes kažkodėl labai artima 🙂 iki kitų – įkvepiančių – susitikimų mielosios 🙂

Print Friendly, PDF & Email
Yra kur tobulėtiGerasBeveik puikus skonisPuikus skonisTobulas (2 votes, average: 0,00 out of 5)
Loading...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

1 × four =