kai nėra nuotaikos, kai trūksta vidinės šypsenos ir norisi tik tingiai gulėti lovoje… net saulutė į lauką neišprašo iškišti nosiuko… vakarienei norisi ko nors itin paprasto, kvapnaus ir greito… tad šis atrastas variantas tiko tiesiog tobulai šiandienos nuotaikos vakarienei 🙂

Reikės (4 duonelėm):

• 1,5 puodelio  miltų
• 0,5 puodelio vandens
• 0,5 a.š. druskos
• 4 v.š. puodelio aliejaus + kepimui (naudojau alyvuogių su bazilikais)
• 200 gr fetos sūrio
• šviežiai maltų pipirų
• šviežiai kapotų rozmarinų

Miltus sumaišome su druska, padarome duobutę viduryje ir supilame vandenį. Suminkome tešlą, kuri turi nelipti prie rankų, tad miltų ir vandens kiekį dar gali tekti pakoreguoti. Gautą tešlą padaliname į 4 dalis, kiekvieną jų iškočiojame ir ištepame aliejumi, po šaukštą kiekvienam gabalėliui. Suvyniojame aliejuotus tešlos gabaliukus ir paliekame šiek tiek pastovėti.

Kol tešla ilsisi, susipjaustome mažais kubeliukais fetos sūrį, susikapojame šviežią rozmariną.

Imame vieną aliejuotą tešlos gabaliuką ir dar kartą iškočiojame į keptuvės dydžio ploną  blyną.

Įkaitiname keptuvę, įpilame šiek tiek aliejaus, kepame vieną blyną 2-3 minutes kol pagelsta, apverčiame užbarstome rozmarino, pipirų ketvirtadalį fetos sūrio ir kepame dar 2-3 minutes. Iškeliame į lėkštę, šiek tiek pravėsus, kad nedegintų pirštų, sulenkiame pusiau, kad sūris maloniai pabaigtų lydytis ir duonelė susiklijuotų. Taip apt iškepame visus likusius tešlos gabaliukus įdarytus fetos sūriu.

Skanaujame iškart kol dar šilta ir skoniai maloniai kutena gomurį su arbatos arba sultino puodeliu 🙂