kai buvau vaikas… pirmąją lapkričio dieną ryte šokdavau iš lovos ir prisiklijuodavau prie lango… akimis ieškodama sniego… dažnai tą dieną pasnigdavo… tačiau pastarųjų metų klimatas to sniego vis gailėdavo… šiemet pasnigo gerokai anksčiau… bet lapkričio 1ai jo neliko nei kvapo… stebuklingai saulėta ir šilta diena išaušo… retai tokia būdavo lapkričio pirmoji… kurios vakarais su a.a. seneliu pėdindavom į senąsias kapines degti žvakučių ir mėgautis žiburėlių jūra… ši diena man visuomet primins jį… šią dieną man ypatingai trūksta pasivaikšiojimo su juo… todėl norėjosi kuom nors ją padaryti šiltesnę ir širdyje… obuolių-persikų uogienės trupiniuotis kaip tik tas vaistas… nuo liūdesio…
pagal 2012 m. žurnalą „Virtuvė” Nr. 10 (40) su keliomis mano variacijomis 🙂
Reikės:
- 200 g sviesto
- 200 g cukraus
- 500 g miltų
- 2 dideli kiaušiniai
- 2 a.š. kepimo miltelių
- 350 g obuolių-persikų uogienės (puikiausiai tik sir naminė kvapni obuolienė)
Sviestą sutarkuojame per burokinę tarką ir sumaišome su miltų iki trupinių. Pridedame kepimo miltelių, cukraus, gerai išmaišome. Pridedame kiaušinių ir kantriai suminkome vientisą tešlą.
Tešlą padaliname į nelygias dalis (maždaug 2/3 ir 1/3), mažesnė dalį įdedame į šaldytuvą kol paruošime kepimui forma su uogiene. Didesnę dalį išklojame kepimo popieriumi išklotą kepimo formą. Vienodai išlyginame, dedame uogienės, paskirstome, ant viršaus trupiname atšaldytą tešlą.
Kepame 180 karštumo orkaitėje ~35-45 min.
Skaniausias dar šiltas su ledais 🙂
