vis galvoje sukasi… šios dainos žodžiai… Buonasera signorina… Buonasera… kaip ir kas vakar… romantiškai vaikščiojant po vakarėjančią Romą …. vis girdint iš restorano… Buonasera!!! Maloniai kviečiantys užeiti ir pasimėgauti itališka vakariene… exxxxx kiek visokių gardumynų išragauta… kiek pamatyta… kiek nueita km… kiek išgerta itališkos kavos su itališkais desertais… o kur dar besileidžiančios saulės paliesti koliziejaus mūrai… mmm… vėliau tykiai rymantis nakties tyloje… viso to įkvėpta… ši itališka vakarienė… daug variantų jos receptų yra, man kažkaip patiko Mukatano variantas, šiek tiek jį pasitobulinau pagal save ir vualia… soti vakarienė dvelkianti Italija 🙂 būriui nuoširdžių draugų, ko daugiau bereikia tobulam savaitgaliui 🙂
Reikės (dariau dvigubą normą didelei skardai, kurios dydis 39×28):
- ~200 g lazanijos lakštų
- Mėsos padažui reikės:
- 3 v.š. alyvuogių aliejaus
- 50 g sviesto
- 5 česnako skiltelių
- 2 didelių morkų
- 700-800 g jautienos faršo per pusę su kiaulienos faršu
- 5 šaukštų pomidorų pastos
- 400 g konservuotų pjaustytų pomidorų su bazilikais
- 1 v.š. itališkų žolelių mišinio (rozmarinai, bazilikai, čiobreliai, raudonėliai)
- 1 lauro lapas
- 50-100 ml balto vyno
- druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal skonį
- Baltajam padažui reikės:
- 80 g sviesto
- 3 v.š. miltų
- 1 l pieno
- 1/3 a.š. muskato kevalų miltelių
- 200 g parmezano (Džiugo)
- 1 vištienos sultinio kubelio
Pirma pradedame nuo raudonojo mėsos padažo… kuris turi būti sodraus, burnoje tirpstančio skonio… visų susiliejusių skonių… Jam pakaitiname aliejų su sviestu, pakepiname ant jo smulkiai susmulkintus česnakus, morkas kol suminkštėja, tuomet dedame faršą ir maišome pastoviai kol apkepa, kad nesušoktų gumulais. Tuomet pagardiname pomidorų pasta, smulkintais koncervuotais pomidorais, itališkais prieskoniais, lauro lapu. Viską išmaišome ir troškiname lėtai lėtai ant mažos ugnies uždengus dangčiu, karts nuo karot pamaišant. Įpusėjus skysčio gerokai sumažėjo, tad pagardinau baltu vynu, kurio kiekį reikia koreguoti pagal tai kiek trūksta skystumo padažui, nes jis turi būti ne sausas. Taigi ilgas ir tingus troškinimas visus skonius sulieja į vieną tobulą nedalomą visumą 🙂
Baltasis padažas gaminamas prieš pat sluoksniavimą, nes linkės vėstant tirtštėti, tad reikia naudoti dar karštą. Jam nupilame 200 ml pieno, sumaišome su miltais, gerai išplakame, kad neliktų gumuliukų ir paliekame išbrinkti. Išlydome sviestą, supilame likusį pieną, pagardiname sultiniu, muskatu. Vėliau užvirus nukeliame nuo ugnies, palengva supilame miltų ir pieno mišinį, pastoviai maišant dar pakaitiname ~ 2 min. Nukėliame, atvėsiname ~ 3 min ir įmaišome pusę parmezano sūrio. Padažas paruoštas 🙂
Lazanijos kepimo indą ištepame sviestu ir… Sluoksniuojame… vieni lazanijos lakštus apverda, kiti ne… pasirinkau tingesnį variantą… dėjau sausus, tiesiai iš dėžutės 🙂 vieni deda ant dugno, tuomet pila padažo, kiti pirma padažo – tuomet tik lakštai… nežinau kuris tinkamesnis variantas, gal makaronai kai dugne, lengviau pjaustosi ir dedasi į lėkštes…
reiks išbandyti kitą kartą, nes šį, pirma pyliau raudono padažo, tuomet balto ir tik tada lazanijos lakštus, vėl raudonas, baltas ir lazanijos lakštai… taip sluoksniuojam kol susinaudoja viskas, paskutinis sluoksnis būtinai turi būti lazanijos ir balto padažo, o ant jo visas likęs sūris… kuo jo daugiau, tuo skaniau 🙂 tad drąsiai galima ir daugiau 🙂
Kepame 180 karštumo orkaitėje su ventiliatoriumi ~ 30-40 minučių. Viršus turi gerai apskrusti 🙂
dar karštos lazanijos supjaustyti nepavyks, viskas bėgs, todėl geriau ją iškepti iš anksto ir prieš patiekiant dar palaikyti susigulėjimui 30-50 min. orkaitėje, kur ji neatšals, bet tikrai susigulėsi bus draugiskesnė pjaustymui 🙂 o fotogeniškiausia lazaniją tik visai atvėsus 🙂
