taigi… gegužės mėnesį languotą prijuostę užsirišo Elinga iš SPOON alley 🙂 su tema „Valgau akimis”… dažnai draugai sako, kad juos savo nuotraukomis žudome, vadinasi tikslas pasiektas, nes turi atsirasti noras pasigaminti matomą per ekraną grožį 🙂 taigi maisto išvaizda vienareikšmiškai yra labai labai LABAI svarbu, BET ne visuomet ji teisingai atskleidžia būsimą skonį 🙂 bet apie tai vėliau…

Ar grožis yra lygiai taip pat svarbu kaip ir skonis?

Taip be abejo tai yra taip pat svarbu. Pamenu istorija… ne apie grožį, bet beveik į temą… su kolege žiauriai užsimanėm žaisdamos boulingą šaltibarščių… kaip žinia ten visur neoninės šviesos, prie kurių šaltibarščiai tampa tiesiog mėlyni… KATASTROFA, dedi į burną, suvoki, kad skanu labai, kad valgai tai ką nori, bet ta spalva… nu žodžiu jie taip ir liko nesuvalgyti 🙂

Ar lygiai kaip aš apsiseilėjate pamačiusios/pamatę gražiai išdėliotus salotų lapus ir stiklinę kefyro (nors šiaip jau, kefyro visai nemėgstate) 😉

mmmmmmmm…. ne 🙂 jeigu gražiai atrodo tai ko nevalgau/nemėgstu, tai apseilėtos klaviatūros tikrai nepalieku 🙂 bet… matydama kitų blogerių gražiai pateiktus ir nufotografuotus patiekalus vienareikšmiškai pirma iš foto užsimanau gaminti siūlomą patiekalą 🙂 tik vėliau dar skaitau receptą, komentarus ir sprendžiu galutinai 🙂

Ar Jūsų pasirinkimą pirkti, gaminti ir valgyti nulemia pirkinių ir galutinio produkto išvaizda?

Ne. Nes apsipirkinėju su iš anksto sudarytu produktų sąrašu ir visuomet renkuosi ne pagal produkto išvaizdą, o pagal savybes, gamintoją, konsistensiją ir pan. Tarkim žiauriai mėgstam tamtikro gamintojo pomidorų padažą ir klasikinius burokėlius, nu dar nei vieno kito bandyto skonis taip netiko, tad daugiau ir nebeeksperimentuoju, perku tai ką žinau, o naujienos žinoma visuomet patraukia akį 🙂

o receptas… apie visai negražius sausainius, bet žiauriai skanius, burnoje tirpstančius 🙂 … kalta greičiausiai aš pati, kad nesigavo reikalingos konsistensijos, tačiau… štai įrodymas, kaip mane sužavėjo jų išvaizda Beatos bloge, tačiau pačiai matyto rezultato pasiekti nepavyko… bet kokiu atveju… šiuo atveju jie nebūtų išvydę dienos šviesos mano bloge, nes labai jau neprekinė išvaizda, jei ne ši languotos prijuostės tema… privertusi susimąstyti, kad ne viskas auksas, kas auksu žiba… lygiai taip pat ir su produktais, nesižavėkite blizgiomis pakuotėmis… ar su žmonėmis… neįsimylėkite šypsenos, kuri visai ne Jums šypsosi 🙂

Reikės:

• 3 kiaušinių baltymų
• 90 g cukraus
• 75 g lazdynų riešutų

Lazdyno riešutus beriame į orkaitę ir paskrudiname 7 minutės  200 laipsnių orkaitėje.
Baltymus plakame elektriniu mikseriu. Kol baltymai sustandėja, plakame mažesniu greičiu, o kai baltymai jau standesni – greitį padidiname ir dar paplakame keletą minučių iki standžių putų. Tuomet supilame cukrų ir dar plakame mikseriu.
Paskrudintus riešutus atvėsiname, delnuose patriname, kad žievelės atšoktų ir sumalame kombainu ar kavamale iki rupios masės. Riešutų miltus supilame į išplaktus baltymus ir atsargiai juos įmaišome iki vientisos masės. Masę supilame į puodą ant viryklės ir, nuolat maišydami, kaitiname ant mažos ugnies apie 10-15 minučių, kol pradės karamelizuotis cukrus ir masė ims tirštėti bei gražiai pagels, taps panaši į kietoką manų košę.
Kai masė atvėsta, rankomis formuojame graikinio riešuto dydžio rutuliukus ir dedame juos į popieriumi išklotą skardą. Kepame 160 laipsnių orkaitėje apie 40 minučių.